Naujienos
Kuršių nerija prasideda Smiltynėje
2013-07-13 Ignė Kriščiūnaitė, tel. 846951256
Viloje Smiltynės g. 9, vasarai, įsikūrė Všį „Nidden“ sukaupta Senosios Nidos dailininkų kolonijos ir pavienių Rytprūsių menininkų kūrinių - tapybos darbų paroda „Senuoju pašto keliu“. Daugiau nei šimtas nuostabių paveikslų, ant medinių vilos sienų, atspindi prieš 100 metų buvusią Kuršių nerijos ir Klaipėdos krašto dvasią. Visi meno kūriniai 2010-2013 m. įsigyti Europos dailės aukcionuose.
Ši, dailės, su istoriniu atspalviu ekspozicija pristato įvairia atlikimo technika sukurtų tiek žymių, tiek ir mažiau žinomų dailininkų darbus.
Pirmieji dailininkai senąjį pašto kelią „atrado”, ieškodami nuošalių išskirtinio kraštovaizdžio vietovių. Dažniausiai tai buvo Karaliaučiaus meno akademijos profesoriai ir jų auklėtiniai, Memelio arba Klaipėdos krašto tapytojai, lankęsi čia nuo XIX a. vidurio. Šiltuoju metų laiku, keliaujant iš Karaliaučiaus ar iš Klaipėdos, senojo pašto kelio atkarpa didelių nepatogumų nesukeldavo, o vaizdai pakeliui buvo kerintys. Ilgainiui Kuršių nerija tapo nuolatine jų lankymosi vieta, kurioje susiformavo unikalus reiškinys – Nidos dailininkų kolonija, gyvavusi kone šimtmetį. Čia kūrusių tapytojų meninio išprusimo lygis buvo pats įvairiausias. Visus juos sužavėjo ir vienijo įspūdinga Kuršių nerijos gamta. Svarbiausi kūrybos motyvai – pamario peizažas su žvejų laivais, kopų vaizdai, kurėnai, vietinių gyventojų portretai, jų trobesiai, buitis, kasdieniai darbai.
Pirmame galerijos aukšte pristatome drobes, kurių didžiąją dalį sudaro Kuršių nerijos, Klaipėdos krašto peizažai, žanrinės kompozicijos. Pagrindinis parodos akcentas - Karaliaučiaus meno akademijos auklėtinio J. T. Wentscherio (1842 – 1918) darbas “Pašto kelias Kuršių nerijoje” tarsi grąžina praeitin ir kviečia pakeliauti senuoju keliu. Vaizduotei talkina senieji Prūsijos karalystės, Prūsų Lietuvos ir Kuršių nerijos žemėlapiai, kuriuose nesunkiai galima surasti pašto stočių išsidėstymą. Kiekvienas stabtelėjimas prie paveikslo – lyg keleivio fotoaparato blykstės pažadintas istorijos akimirksnis. Kuršė ant marių kranto, prakiurusi valtis žvejo kieme, vienišas kurėnas pakrantėje, senoji giria su jos “karūnuotais” gyventojais – tik keli nekantraus “fotografo” sustojimai. Žingeidesnis, o gal pastabesnis šalia Rasytės „pritrauks” vaizdą ir jam pavyks pamatyti garlaivį, skubantį į Memelį, kitoje marių pusėje žemininkų burvaltes, paruoštas žūklei, nusiplūkusį žveją, nešantį dienos laimikį ir daug kitų Prūsų Lietuvos kraštovaizdžio siužetų, sudominusių kadaise šiame krašte viešėjusius ir tapiusius Rytprūsių ir Nidos kolonijos dailininkus.
Tarpinė stotelė, o gal galutinis kelionės tikslas – Memelis. Keliautojo žvilgsniui šio miesto vaizdai, kuriuos savo kūriniuose įamžino tapytojai G. Fenkohlis, G. Boesė, G. Staschel. Ekspozicijos puošmena – gražioji karalienė Luizė (1776-1810), kuri su savo vyru Prūsijos karaliumi Friedrichu Wilhelmu III (1770-1440) į Kuršių nerija važiavo ne kartą. Karališkoji pora, kaip ir garsusis kompozitorius R. Vagneris (dail. K. Richteris), įvairių aplinkybių vedami kelis kartus buvo apsistoję šiauriniame karalystės mieste, kuriam teko garbė vienerius metus (nuo 1807 m. sausio 8 d. iki 1808 m. sausio 15 d.) vadintis Prūsijos sostine.
Antrąjį, galerija tapusio, žvejo namo aukštą paskyrėme darbams, nutapytiems akvarele ir grafikos kūriniams. Eksponuojamos akvarelės subtiliai perteikia “vandenų krašto” dvasią ir leidžia “keliautojui” gėrėtis dailininkų virtuoziškumu ir niuansuotais spalvų perėjimas. Tarp akvarelių išsiskiria W. Rösslerio (1882 – 1916) darbas, kuriame pavaizduota nusiminusi karalienė Luizė, viešinti teismo asesoriaus F. L. Konsencijaus namuose, Memelyje, istorinę 1807 m. sausio 8 dieną.
Grafikos dailės darbų kambaryje – meistriški Karaliaučiaus meno akademijos profesoriaus E. Bischoffo, žymių Nidos kolonijos dailininkių O. Ehlers-Kollwitz, L.Plangger-Popp raižiniai, kolonijos pradininku laikomu E. Bischoffo-Culmo ir kitų menininkų grafikos darbai.
Lankytojus tikrai susidomins, pirmųjų dailininkų, atvykusių į “nuošaliausią žemės kraštą”, R. Petereito, U. Holmo, M. Rentelio ir kitų, parengtos graviūros, kurios sukuria praeities romantika nuspalvintą nuotaiką. Jos vaizdžiai iliustruoja žmogaus keliavusio senuoju pašto keliu per Kuršių neriją reginius. Tai ir kopų atsodinimo darbai, kuršė su žabų nešuliu, smėliu užpustytas kaimas, prasmengantis klampsmėlyje vežimas su arkliu, pora šokio sūkuryje, žaidžiantys pamaryje vaikai...
Viloje Smiltynės g. 10, vasaros laikotarpiu, įsikūrė viešoji įstaiga „MEDA PROJECT“, kuri jau ketvirtus metus visoje Lietuvoje organizuoja unikalų, socialinį neformalaus ugdymo projektą "Ebru menas - tapymas ant vandens". Kerinti Kuršių nerijos gamta dovanoja neaprėpiamas galimybes pasireikšti kiekvieno žmogaus kūrybiškumui. Atsidūrus pusiasalyje, dviejų vandenų apsuptyje, tapyba ant vandens įgauna dar gilesnę prasmę, o paveikslo kūrimas, atrodo, sulaiko kvėpavimą. Nuostabi gamta, natūralūs, iš gamtos išgauti, Ebru meno dažai bei kitos tapymo priemonės, atvykusiems lankytojams padės išlaisvinti emocijas. Nupiešti paveikslai perkeliami ne tik ant specialaus papiruso, bet ir ant jūros akmenukų, kriauklių, medžio žievės gabaliukų ar net šakelių. Vaikai, kuriantys meninėje dirbtuvėje, gamtines „žaliavas“, susirenka patys, keliaudami miško takais prie jūros. O tokių, dienos žygių metu susipažįsta su Kuršių nerijos nacionalinio parko gamta. Įspūdingiausi kūrinių motyvai – augalai, jūra, žuvys... „Ebru menas - tapymas ant vandens“ gali būti taikomas ir kaip atpalaiduojanti, netgi gydanti, terapija. O vasaros pabaigoje, lankytojus pakvies vaikų darbų paroda atspindinti Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybes.
Daugiau informacijos: mob. (+370) 676 88 055, el. p.: info@medaproject.com; https://www.facebook.com/ebrumenas.ebruart; www.ebru.lt.







