Naujienos

Mažėja Kuršių marių ir Baltijos jūros druskingumas

Kuršių marios ties Naglių gamtos rezervatu
Nuotr. J. Gedžiuvienės

  Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, pateiktais leidinyje „Aplinkos būklė 2011 m. Tik faktai“, jūros vandens prietaka į Kuršių marias 2011 m. buvo mažesnė už paskutinio dešimties metų laikotarpio vidurkį. Tradiciškai didžiausią jūros vandens poveikį patyrė Klaipėdos sąsiaurio rajonas – čia buvo registruotos didžiausios Kuršių mariose druskingumo reikšmės, tačiau ir jos buvo ke­tvirtadaliu mažesnės už daugiametį vidurkį. Tolimesni nuo jūros marių rajo­nai buvo dar gėlesni, Ventėje druskingumas buvo beveik trečdaliu mažesnis už daugiametį, o mariose ties Nida – net 43 proc. mažesnis už daugiametį. Baltijos jūroje druskingumas taip pat buvo mažesnis, palyginti su 2010 m. ir daugiamečiu vidurkiu, tačiau nedaug skyrėsi nuo buvusių reikšmių. Didžiausias skirtumas nuo daugiamečių reikšmių vidurkio buvo 11 proc. ties Klaipėda. Tikėtina, jis nulemtas kiek intensyvesnės vyraujan­čios gėlo marių vandens pernašos pietų kryptimi.

Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandens druskingumo kaita 2002–2011 m. laikotarpiu

Duomenų šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra